- siaubiai
- siaũbiai prv.
.
.
siaubus — siaubùs, ì adj. (4) Š, BŽ285; Rtr 1. DŽ keliantis siaubą, labai baisus, siaubingas: Siaubì padėtis LKGI568. Siaubus karas rš. Išplėstos jos akys buvo siaubios ir kartu bejausmės J.Dov. Tamsumoje pasigirdo siaubus riksmas rš. siaubù n.: Saubù … Dictionary of the Lithuanian Language